Akimirka

Saulės blyksnių para
dulkių kometa delne
ir keistos formulės matematikos
ant lapo
tik mano akys jų nemato
rašiklis laiviukus piešia
pro langą saulės blyksniai kviečia
matematika kažkur toli
dulkėm apkasta nuošaly
o aš mintim jau per pievas lekiu
akis graužia nuo pienių pūkų
ir degina skaistus geltonumas
ramumas, tylumas, tyrumas, umas, umas . .
krentu į žolę tarp žiogų
basas kojas slepiu tarp žiedų
bet dulkes užuodžiu ir vėl
grįžtu
piešiu laiviukus rašikliu
dulkių kometa delne didėja
o formulės lape vis neryškėja
nuo blyksnių čia
vistiek
bandai mokytis, mokytis, kytis, išmokt . .
blyksniais žaidžiu
dulkių kometą pro langą siunčiu
ir toliau laivui burę piešiu