Vergai mes esam
Nors apsimetam laisvi
Retai mes stojam
Srovės nešini
Ką liepia šnekam
Beveik visi kaip banda
Į kito langą akmenį metam
Nors jis tik mūsų našta
Šlovinam tuos, kurie mus moka valdyt
Už kojų ir rankų po gyvenimo kelią tampyt
Retas, kuris nukarpo šias virveles
Ir suvokia, kad pririšto iki finišo nenuves
Nors finišas dalykas, kurį visi pasieks
Tik vienas akmenį užanty prie širdies slėps
Kitas nepatenkintas teisybės ieškos
Ir tik retas, kuris garbingai pasiduos
