bėga ir laikas
tuoj pabaiga
nors ką tik buvai vaikas
Galvoji kas bus,
o tai jau praėjo
laikas juk dulkės,
blaškomos vėjo
Pilną delną ką tik turėjai
akis nusukai, nepastebėjai
viską, ką turėjai atėmė jis
ir jau niekad tau negrąžins
Mokais gyventi, atrasti, mylėt
pilkuos veiduos spalvas įžiūrėt
džiaugtis lietum, net jei tu liūdi
prajuokint kitus, nors tau svetimi
Gyvenimas menas, mokėk tik tapyt
parinkti spalvas, savaip nudažyt
įpiešti natas, pamiršti apgaulę
džiaugtis savo vieta po saule