Vergai

Vergai mes esam
Nors apsimetam laisvi
Retai mes stojam
Srovės nešini

Ką liepia šnekam
Beveik visi kaip banda
Į kito langą akmenį metam
Nors jis tik mūsų našta

Šlovinam tuos, kurie mus moka valdyt
Už kojų ir rankų po gyvenimo kelią tampyt
Retas, kuris nukarpo šias virveles
Ir suvokia, kad pririšto iki finišo nenuves

Nors finišas dalykas, kurį visi pasieks
Tik vienas akmenį užanty prie širdies slėps
Kitas nepatenkintas teisybės ieškos
Ir tik retas, kuris garbingai pasiduos

senas

Rašalas džiūsta dar nepalietęs popieriaus lapo
žodžiai stringa dar nepasiekę adresato
nykuma bet įsielektrinus, nestabili
kaupias audra, tik vis dar baugi

tuščia.
kas čia?
niekas.
vienas.

ir aš.
o kas?
tu?
kartu.

ir gyvenu. va
ir džiaugiuos va
kad egzistuoju va
droviuos va
kad per daug galvoju va
ir viskas. va
baigiu va
nes ne mano mintys čia
ne aš čia pati ne aš
levituoju tarp palydovų
egzistuoju, nors to nenoriu

Abitūros likutis dar čia.

sėdžiu prieš rūšiavimo dėžę ir mąstau
kur labiau tikčiau dar nesupratau
ar į plastiko gretas
ar tarp stiklo, nors nei šis nei tas

tikriausiai į popieriaus vietą
susideginčiau per antrą matieką
tai ką einu prie dežės
ir bandau tilpt, nors mažai erdvės

bet svarbu,kad mane surūšiuotų
ir antrą kartą naudingai panaudotų
gal kokį šikpoperį pagamintų
o gal kartono dėže pavadintų

geriau popieriaus gabalu pabūt
nei,kad per matkę prie radiatoriaus džiūt
arba pro langą žmonių galvas skaičiuot
ir galvot kaip iš funkcijų nesijuokt

gana. laikas degtuką pabrėžt
ir naują kelionę iš pelenų pradėt
baigiu.
rūšiuotis skubu

21

Purpuriniam danguj

skęstu radio fonui tirpstant

varvant laikui 

pro kuprotus pirštus,

gitaros stygų išvagotus

skleidžiuos ir vystu 

beribėj erdvėj

paklydus tarp skaičių 

nusipurtyt mėginu juos ir lašus

spaudžia.--

dienas voratinkliu gaudau

naujon krūvon lipdau

pavyks

žinau.

,,Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jiems pasakyti."
                                                                                    M. Martinaitis

Čia

Paklydus melodija ir nemigo akys
baltos dienos ir žalios naktys
geltoni vakarai saulės spinduliuos
ir kojos, prisiminimuos šiltuos

puodukas arbatos
apdulkėjusios natos
lapai rėkiantys dėmesio
ir katė reikalaujanti ėdesio

tik lova sujaukta
pagalvė numesta
čia, niekur kitur
tik čia, kažkur
esu
dar gyvenu

http://www.youtube.com/watch?v=RccyhxGj590

*

Galva pilna, bet mintys tuščios

ir laikas narkotiku tapęs

rankos nuo vėjo tapusios šiurkščios

vėl užuovėjos nerandu, dabar aš žmogus apakęs

stiklinę miglos rankoj keliu

ir už jus, pasimetusius, gurkšnį geriu

***

Vietoj rato skęstančioj valty
Vinį krūtinėn gavau
Galėsiu širdį ant neskęstančio irklo prikalti
Ir didžiuotis, kad nepaskendau

Svajos kils balionais į dangų

Rūke paskendo viltys
tamsoj ištirpo mintys
ir ko gi nori ,tu, žmogau,
nesuprantu ir  nesupratau

liko tik svajos delnuos
ir tikėjimas plakančiuos luituos

bet vis dar laukiu

ateis diena 

kai svajos balionais į dangų kils
ir kris viltys lašais ant laukiančių skruostų
diena, kai niekas nebenusivils
ir gėlės augs ant nuvirtusių bokštų

įkvepiu ir realybėn grįžtu
bet ateis diena, šventai tikiu

Šuolis

Dienos pašėlusiai ilgos lenktynės

supasi vėjy lyg supynės

o mes vis skubame, einame tiesiai

klumpam, keliamės ir vėl atsitiesiame

ir visas gyvenimas kaip lauko vėjas

ką tik buvo, bet nebėr, jis toli išėjęs

nespėjam mes net rankos ištiesti

ir savo laimę danguj nusipiešti

nors gyvenimą kuriam

juk mes jo kalviai

nustatome laiką

skaičiuojam jį brangiai

mūsų laikas yra - tūkstantinės skolos

niekad nepavysim jo - per trumpos kojos

Kvėpuok

Padaryk tai, ko dar nedarei:
patikėk, kai per vėlu,
nebijok, kai jau išsigandai
užsimerk ir užmik kai šviesu

klausykis šnabždesio minties
nesiliaujančios dainos širdy
nesek pėdom vilties
klajok basas žiemos nakty

lig aušros,
ar virtimu dulke valandos
žmogau tik kartą gyveni
gyvenk, kol dar kvėpavimą savo girdi

Yra.buvo ir bus

Vienas rūke
be namų
kovojantis su tėkme
be ginklų

tamsoj
be šviesos
pūgoj
be marškos

klumpantis
vietoj lygioj
bėgantis
žemėj klampioj

ir

kalbantis akimis
mylintis mintimis
esantis ar buvęs
skęstantis ar žuvęs
toks buvo.yra.bus
žmogus jis
juk tik žmogus

Gyvenimui

Ir bėga laikas lyg vilkas į mišką
ir traukias dienos, tos paukštės, išbaidytos vaikų
o tu vejies paskui metęs viską
lyg galėtum surinkt tuzinus akimirkų prarastų

pelkes įveiki, kalnus ardai
laiko karštlige, žmogau, 
susirgai

Aguona žydėsiu

                                                                                    

Vasarai atgimus

aguona aš žydėsiu

pasauliui nurimus

žvaigždėm pasaką šnabždėsiu

o nemigo tamsiom naktim

slėpsiuos po rugių vilnim

lenksiuos tik vėjo genama

ir verksiu su pirma rasa

kol žiedlapiai byrės

kol sėklos  žemę pasieks

lauksiu tavęs vidury rugių

ieškosiu tavų smaragdo akių,-

bet dabar išeinu

vasarai atgimus

aguona vėl žydėsiu 

Bandymai (2)

Kiek aš daug šiandien turėjau -
pilną delną lauko vėjo
ir paskutines progas iš smėlio ir lašų -
kiek aš daug šiandien turėjau
kas prašė, tam negailėjau
reikalavusieji negavę pavydėjo, juk
kiek aš daug šiandien turėjau -
pilną delną lauko vėjo

Bandymai (1)

Nuo vieno lig dviejų
skaičiuot aš temoku
užtenka dėsnių žinomų
nuo vieno lig dviejų
gyvenu prisiminimų
laiku sustojusiu, nes
nuo vieno lig dviejų
skaičiuot aš temoku

Sustojimas

Kryžkelė pasirinkimų
begalės laukiančių pakeleivių veidų
plotmės tvyrančių prisiminimų
begalybė pralekiančių traukinių

pavieniai suoliukai
neišgerti kavos puodukai
tarp žvilgsnių žmonių
pasimetusių ir aklų

apkabinimų tuntai
pervežti užjūrio turtai
ašaros plastikinės
pavogtos rankinės

už pinigus - meilė
už tiesą - mirtis
drauguži mielas,
o ko trokšta tavo akmeninė širdis?