Nėra

Nėra gyvenime ,,repeat" mygtuko
Nėra ir krentant antro parašiuto
Nėra nei atsarginės progos
Yra tik kelias ir basos kojos

Suvoki koks begalinis laikas
O tu, tik mažas to laiko vaikas,
Kurio gyvenimas atrodo ilgas
Bet ar tu tikras, kad tai tavo filmas?

Juk pabaiga nebūna, ta, kurios tikiesi
Ilgai lauksi, ar ką nors išvis pasieksi?
Ir metai dar, du, dar keturi ...
Atsimerki pagaliau žmogus, juk nebedaug turi

Rudeninis

Tirtantys pirštai vietos neradę
paraudę, suskeldėję, nušalę
paklydę vėjy rudeniniam plaukai
tylu. Tik girdis krykštaujantys vaikai


o akys stiklinės 
kojos - švininės
tik mintys, širdis,
plėšos į dalis

ir mėtos po gatves lyg šiukšlės 
,,nematomos" ir tuščios

skyli žmogus 
vietos neradęs,
paklydęs, apakęs
nieko nepasakęs