Galva pilna, bet mintys tuščios
ir laikas narkotiku tapęs
rankos nuo vėjo tapusios šiurkščios
vėl užuovėjos nerandu, dabar aš žmogus apakęs
stiklinę miglos rankoj keliu
ir už jus, pasimetusius, gurkšnį geriu
Mes tik padarai su savo troškimais, mes tik žmonės, su kvailais apsisprendimais