Per dvi nuo dangaus

18 metų žemėj praleidau
tik dūmų pėdsakus palikau
šaknų  dar neišleidau
bet sparnai nugaroj, - pakilau

per pėdą nuo žemės
per dvi nuo dangaus
sklandau lyg pienės pūkas
kol voratinkliai sugaus

sunkūs debesys leidžias
artėja audra
naktis skleidžias
ateina tamsa,
nelaukta,
bauginanti kančia
smeigia tarp sparnų
krentu ant beribių kalnų.

Per pėdą nuo žemės, per dvi - nuo dangaus
daugiau nei karto voratinkliai manęs nesugaus