Vergai

Vergai mes esam
Nors apsimetam laisvi
Retai mes stojam
Srovės nešini

Ką liepia šnekam
Beveik visi kaip banda
Į kito langą akmenį metam
Nors jis tik mūsų našta

Šlovinam tuos, kurie mus moka valdyt
Už kojų ir rankų po gyvenimo kelią tampyt
Retas, kuris nukarpo šias virveles
Ir suvokia, kad pririšto iki finišo nenuves

Nors finišas dalykas, kurį visi pasieks
Tik vienas akmenį užanty prie širdies slėps
Kitas nepatenkintas teisybės ieškos
Ir tik retas, kuris garbingai pasiduos

senas

Rašalas džiūsta dar nepalietęs popieriaus lapo
žodžiai stringa dar nepasiekę adresato
nykuma bet įsielektrinus, nestabili
kaupias audra, tik vis dar baugi

tuščia.
kas čia?
niekas.
vienas.

ir aš.
o kas?
tu?
kartu.

ir gyvenu. va
ir džiaugiuos va
kad egzistuoju va
droviuos va
kad per daug galvoju va
ir viskas. va
baigiu va
nes ne mano mintys čia
ne aš čia pati ne aš
levituoju tarp palydovų
egzistuoju, nors to nenoriu

Abitūros likutis dar čia.

sėdžiu prieš rūšiavimo dėžę ir mąstau
kur labiau tikčiau dar nesupratau
ar į plastiko gretas
ar tarp stiklo, nors nei šis nei tas

tikriausiai į popieriaus vietą
susideginčiau per antrą matieką
tai ką einu prie dežės
ir bandau tilpt, nors mažai erdvės

bet svarbu,kad mane surūšiuotų
ir antrą kartą naudingai panaudotų
gal kokį šikpoperį pagamintų
o gal kartono dėže pavadintų

geriau popieriaus gabalu pabūt
nei,kad per matkę prie radiatoriaus džiūt
arba pro langą žmonių galvas skaičiuot
ir galvot kaip iš funkcijų nesijuokt

gana. laikas degtuką pabrėžt
ir naują kelionę iš pelenų pradėt
baigiu.
rūšiuotis skubu

21

Purpuriniam danguj

skęstu radio fonui tirpstant

varvant laikui 

pro kuprotus pirštus,

gitaros stygų išvagotus

skleidžiuos ir vystu 

beribėj erdvėj

paklydus tarp skaičių 

nusipurtyt mėginu juos ir lašus

spaudžia.--

dienas voratinkliu gaudau

naujon krūvon lipdau

pavyks

žinau.

,,Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jiems pasakyti."
                                                                                    M. Martinaitis

Čia

Paklydus melodija ir nemigo akys
baltos dienos ir žalios naktys
geltoni vakarai saulės spinduliuos
ir kojos, prisiminimuos šiltuos

puodukas arbatos
apdulkėjusios natos
lapai rėkiantys dėmesio
ir katė reikalaujanti ėdesio

tik lova sujaukta
pagalvė numesta
čia, niekur kitur
tik čia, kažkur
esu
dar gyvenu

http://www.youtube.com/watch?v=RccyhxGj590

*

Galva pilna, bet mintys tuščios

ir laikas narkotiku tapęs

rankos nuo vėjo tapusios šiurkščios

vėl užuovėjos nerandu, dabar aš žmogus apakęs

stiklinę miglos rankoj keliu

ir už jus, pasimetusius, gurkšnį geriu

***

Vietoj rato skęstančioj valty
Vinį krūtinėn gavau
Galėsiu širdį ant neskęstančio irklo prikalti
Ir didžiuotis, kad nepaskendau