Purpuriniam danguj
skęstu radio fonui tirpstant
varvant laikui
pro kuprotus pirštus,
gitaros stygų išvagotus
skleidžiuos ir vystu
beribėj erdvėj
paklydus tarp skaičių
nusipurtyt mėginu juos ir lašus
spaudžia.--
dienas voratinkliu gaudau
naujon krūvon lipdau
pavyks
žinau.
,,Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jiems pasakyti."
M. Martinaitis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą