Vasarai atgimus
aguona aš žydėsiu
pasauliui nurimus
žvaigždėm pasaką šnabždėsiu
o nemigo tamsiom naktim
slėpsiuos po rugių vilnim
lenksiuos tik vėjo genama
ir verksiu su pirma rasa
kol žiedlapiai byrės
kol sėklos žemę pasieks
lauksiu tavęs vidury rugių
ieškosiu tavų smaragdo akių,-
bet dabar išeinu
vasarai atgimus
aguona vėl žydėsiu
Kaip grazu :< :< :<
AtsakytiPanaikintiAč, Egle :D
Panaikintigražu :)
AtsakytiPanaikintidėkui ;>
AtsakytiPanaikinti