Paklausykit

Loading...

2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Žmogus


Ir kai keičias pasaulis
mainos veidai
nusvyra rankos
po rasas braidai

Ir kai speigas skverbias per sienas kiaurai
O vienas pats po kaldra vis dar sušildyt kojas bandai
išpila šaltas prakaitas, širdis suspurda krūtinėj
pramerki akis ir ieškai kažko sienoj akmeninėj

Bijai,kad kažkas iš tamsos išnirs
Bet viduj tikies,kad artimas,kad apkabins

Tačiau ryte kaip jauties, niekas nepaklaus
bėgsi iš paskos, nespėsi - nepalauks
tad auginais nagus ir dantis
vis dažniau prieš kitus šiepei iltis

O širdy, kažkur kamputy
draskei save iš vidaus po truputį
bet dabar jau nebenori spjaudytis nuodais
ir nebesupranti, kodėl kitų taip baidais

Todėl šiandieną 
išbėgi į kiemą
palikęs kailį, nagus
ir rėki, draskais, lauki kas bus

Bet vienodai visiems
juk tu - tik žmogus

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą