Ir bėga laikas lyg vilkas į mišką
ir traukias dienos, tos paukštės, išbaidytos vaikų
o tu vejies paskui metęs viską
lyg galėtum surinkt tuzinus akimirkų prarastų
pelkes įveiki, kalnus ardai
laiko karštlige, žmogau,
susirgai
Mes tik padarai su savo troškimais, mes tik žmonės, su kvailais apsisprendimais