2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

*



Galva pilna, bet mintys tuščios
ir laikas narkotiku tapęs
rankos nuo vėjo tapusios šiurkščios
vėl užuovėjos nerandu, dabar aš žmogus apakęs
stiklinę miglos rankoj keliu
ir už jus, pasimetusius, gurkšnį geriu

2013 m. kovo 7 d., ketvirtadienis

***

Vietoj rato skęstančioj valty
Vinį krūtinėn gavau
Galėsiu širdį ant neskęstančio irklo prikalti
Ir didžiuotis, kad nepaskendau

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis

Svajos kils balionais į dangų


Rūke paskendo viltys
tamsoj ištirpo mintys
ir ko gi nori ,tu, žmogau,
nesuprantu ir  nesupratau

liko tik svajos delnuos
ir tikėjimas plakančiuos luituos

bet vis dar laukiu

ateis diena 

kai svajos balionais į dangų kils
ir kris viltys lašais ant laukiančių skruostų
diena, kai niekas nebenusivils
ir gėlės augs ant nuvirtusių bokštų

įkvepiu ir realybėn grįžtu
bet ateis diena, šventai tikiu


Šuolis


Dienos pašėlusiai ilgos lenktynės
supasi vėjy lyg supynės
o mes vis skubame, einame tiesiai
klumpam, keliamės ir vėl atsitiesiame

ir visas gyvenimas kaip lauko vėjas
ką tik buvo, bet nebėr, jis toli išėjęs
nespėjam mes net rankos ištiesti
ir savo laimę danguj nusipiešti

nors gyvenimą kuriam
juk mes jo kalviai
nustatome laiką
skaičiuojam jį brangiai

mūsų laikas yra - tūkstantinės skolos
niekad nepavysim jo - per trumpos kojos

2013 m. sausio 30 d., trečiadienis

Kvėpuok


Padaryk tai, ko dar nedarei:
patikėk, kai per vėlu,
nebijok, kai jau išsigandai
užsimerk ir užmik kai šviesu

klausykis šnabždesio minties
nesiliaujančios dainos širdy
nesek pėdom vilties
klajok basas žiemos nakty

lig aušros,
ar virtimu dulke valandos
žmogau tik kartą gyveni
gyvenk, kol dar kvėpavimą savo girdi

2013 m. sausio 22 d., antradienis

Yra.buvo ir bus


Vienas rūke
be namų
kovojantis su tėkme
be ginklų

tamsoj
be šviesos
pūgoj
be marškos

klumpantis
vietoj lygioj
bėgantis
žemėj klampioj

ir

kalbantis akimis
mylintis mintimis
esantis ar buvęs
skęstantis ar žuvęs
toks buvo.yra.bus
žmogus jis
juk tik žmogus

2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Gyvenimui


Ir bėga laikas lyg vilkas į mišką
ir traukias dienos, tos paukštės, išbaidytos vaikų
o tu vejies paskui metęs viską
lyg galėtum surinkt tuzinus akimirkų prarastų

pelkes įveiki, kalnus ardai
laiko karštlige, žmogau, 
susirgai