Pilotas laisvės

Pilotas aš laisvės
savininkas šiaurės pašvaistės
jėgos šalininkas
tiesos šeimininkas

laiko nuomininkas
oro skolininkas
draugas mirties
patriotas širdies

melo kaltininkas
likimo sapnininkas
papraščiau - aš žmogus
nuogas prieš jus visus

Abiturientė

Pajungiam ir skaitom toliau

http://www.youtube.com/watch?v=r7rF2EZ0A_0

Besišypsanti abiturientė
dažniausia kofeino klientė
išsidraikiusiais plaukais
pamestom mintim, sapnais

klaidžiojanti po suvokimo ir abejonės laukus
parduodanti lovą, perkanti naujus batus
pamirštanti vardą ir namus
gyvenanti ant suoliuko mokyklos metus

,,no life'' žmogus
už pažymius parduodanti draugus
miegą
sapnus

vardan laimės
abejotinos
dėl baimės
nesuvokiamos

Nuoga

Ir išėjau numintais takais
akim užrištom, batais kiaurais
nuoga į žiemą
viena į laukus

kviečia girdžiu,
bet niekas nesiveja.
Ar apmaudu?
juk niekas nelaukia . .

nors noriu sugrįžt. .

ironiją nugenu,
aplink prisipažinimo tyla,
bet man tik skaudu,
kad žiemoj aš nuoga

Šaukia

Šaukia į laukus,
tik nebeleidžia,
o ruduo juk visdar gražus
. . ir myliu aš jį,
nors kitoks ir nepastovus,
godus ir kandus

Žmogus

Ir kai keičias pasaulis

mainos veidai

nusvyra rankos

po rasas braidai

Ir kai speigas skverbias per sienas kiaurai

O vienas pats po kaldra vis dar sušildyt kojas bandai

išpila šaltas prakaitas, širdis suspurda krūtinėj

pramerki akis ir ieškai kažko sienoj akmeninėj

Bijai,kad kažkas iš tamsos išnirs

Bet viduj tikies,kad artimas,kad apkabins

Tačiau ryte kaip jauties, niekas nepaklaus

bėgsi iš paskos, nespėsi - nepalauks

tad auginais nagus ir dantis

vis dažniau prieš kitus šiepei iltis

O širdy, kažkur kamputy

draskei save iš vidaus po truputį

bet dabar jau nebenori spjaudytis nuodais

ir nebesupranti, kodėl kitų taip baidais

Todėl šiandieną 

išbėgi į kiemą

palikęs kailį, nagus

ir rėki, draskais, lauki kas bus

Bet vienodai visiems

juk tu - tik žmogus

Rytojus

Kai nesupranti kas esi
ką šiam pasauly veiki
ką katik padarei
iš kur atėjai

paklaust negali
nes aplink tik kurti

jie vis skuba
iš paskos tu seki
akys tik juda
garsų negirdi

viskas susilieja
į vieną rutiną
vaizdai praskrieja
lyg per kiną

jame tu esi
vaidint tik nemoki
o kitų negirdi-
vistiek jie naivoki

galvoja, kad bėgant
laiką pavys
tačiau net skrendant
tai nepavyks

artėja rytojus
dar viena diena
mąstai gal sustojus
bet liksi viena

kiti vis siektų debesų,
o tu žiūrėtum ir juoktumeis iš jų

Laikas

Debesys slenka

bėga ir laikas

tuoj pabaiga

nors ką tik buvai vaikas

Galvoji kas bus,

o tai jau praėjo

laikas juk dulkės,

blaškomos vėjo

Pilną delną ką tik turėjai

akis nusukai, nepastebėjai

viską, ką turėjai atėmė jis

ir jau niekad tau negrąžins

Mokais gyventi, atrasti, mylėt

pilkuos veiduos spalvas įžiūrėt

džiaugtis lietum, net jei tu liūdi

prajuokint kitus, nors tau svetimi

Gyvenimas menas, mokėk tik tapyt

parinkti spalvas, savaip nudažyt

įpiešti natas, pamiršti apgaulę

džiaugtis savo vieta po saule